tasia

tasià adv. Š, NdŽ, KŽ 1. taip pat, irgi: Tada tasià apie tris tonus žuvies ištraukėm Sv. Tėvas buvo geras, ale ir sūnus tasia Sdk. Samdinys tasia Dievo paukštis: kur sumojo, ten nuplasnojo J.Balt. Tijūnas – perkūnas, urėdas – šėtonas, tasià velnias ir pats ponas (d.) Kp. 2. vis tiek, vis vien: Ar tu mokyk jį ar ką – tasià velnias, nieko nesiima galvon Sdk. Kad i mano boba tasià biesas Ign. Tasià ką man duosi – ar vištytę, ar gaidžiuką Ds. Valgyk svečiuos nuėjęs – tasià bent padėka (vis tiek reiks dėkoti) Kp. 3. Jž, Sv tas pats: Ar šiandien, ar rytoj [nueisi] – man tasià pat Užp. Mum tasià – ar virtas, ar keptas Ds. Vis tasià – ar tu būsi, ar nebūsi Pnd. ^ Tasia ėjus, tasia nėjus Rz. Tasià paritus, tasià pastačius Skp. 4. tuo pradėjimu, tas vienas: Tasià arklio prašymas Dglš. Kad susprovysiu su jumis, tai ir aš važiuosiu – tasià žygis bus Užp. Man tasià eit, duok puodelį, atnešiu An. Tasià (kad jau) pradėjai, tai ir baik Tvr. Tasià atsidėjimas, – pabaikim, tai nors bus pabaigta Ut. Tebūj visos trys avytės – tasià ūgenimas Dglš. 5. vienodai, tiek pat: I nuo Dūkšto, ir nuo mūs tasià bus kilometrų Smal. Katytės tasià skersio, tasià pailgio – teip jy šiandiej priėdus Kp.

◊ tasià dvasià vienoda, tas pat: Vis tasià dvasià: nei vienų, nei kitų prie žaizdos nedėsi Kp.